Nors ir nenori, nors ir nelauki,bet ateina toks laiko tarpas, kaip ledas padengia atviro vandens telkinius ledu ir žūklės kirminą numalšinti bėlieka poledinėje žūklėje.

Man asmeniškai, tai trumpas sezono tarpas, kaip galiu pažvejoti ten kur noriu ir su kuo noriu. Gaves senų draugų pakvietimą pažvejoti kartu, negalėjau atsisakyti susitikti su senais bičiuliais. Vidui su Kęstu pakvietus pažvejoti Ariogalos kerjere, nesvarstydamas sutikau ir į kompaniją pasikviečiau klubietį Arūną ,bei kolegas Tadą ir Vitalijų.

Pagal turimq informaciją, girdėjosi, kad pasigauna vienas kitas gražus žiobris, tad jiems ir pasiruošiau jauką ir įrangą.

Kaip parodė pasirinkta žvejybos taktika, pajaukinus eketes žvejoti "ant išlaukimo" , ne visai prie širdies. Nuolatinis masalų keitimas ir laukimas, tikrai ne mano žvejyba )

Ant ledo susirinko gausus kolegų žvejų būrys, bet  žiūrint iš šono, vyko nuolatinė migracija, kas reiškė žuvies ieškojimą.

Mūsų kompanijos pajaukintose eketėse, praėjus kuriam laikui, žuvis atsiliepė.

Bet pats neaktyvus žūklės principas, neleido realizuoti didžiosios daugumos kibimų, nes laukiant kibimo, meškerių nelaikėme rankose, ko pasekoje nespėdavome realizuoti kibimų.

Kaip ir įprastą, asmeniškai ir man, tikrai daug  įspūdingų egzempliorių nepavyko išprašyti foto sesijai, kurie nutrūkdavo arba nesileisdavo įvedami į ektetę.

Bežaidžiant ir eksperimentuojant, netruko prabėgti nepilnos 4h žvejybos.  Žuvies pagauta, sezonas atidarytas, kirmas numalšintas. Laukiam atviro vandens, o jei jo nebus, teks vėl kažką galvoti :))

Žuvis stambi, bet gaudymo tempas lėtas, kas žūkle daro visiškai ne sportišką r ne kiekvienam priimtina :))