Kuoja ir raudė iš pirmo žvilgsnio atrodo labai panašios. Kuoja yra mažiau suplota nei raudė, nugarinis pelekas yra statmenas su pilviniu peleku, tuo tarpu raudės yra žymiai arčiau uodegos. Kuojos poriniai pelekai oranžiniai arba beveik raudonos spalvos, nugarinis ir uodeginis pelekai pilki, o raudes visi pelekai ryškiai raudoni. Kuojos žvynai yra smulkesni, sidabrinės spalvos. Kuojos žiotys pakreiptos truputį žemyn, o raudės – aukštyn. Pilvo dalis, esanti tarp pilvinių ir analinio pelekų, yra apvali.

Lietuvoje kuoja yra plačiai paplitusi – respublikos ežeruose ir upėse, ji sudaro apie 15-25% bendro sugaunamo žuvies kiekio, o kai kuriuose ežeruose ir iki 75%.

Kuojos laikosi netoli augalijos, arčiau pakraščių, stambesni individai – giliau, esant ramiam orui, kuojos plaukioja atvirame baseino plote. Daug kuojų jauniklių galima aptikti įlankėlėse tarp augmenijos, kuriose jie randa šiltesnio vandens, užuovėjos, maisto. Rudenį, kai vanduo pakraščiais darosi šaltas, kuojos telkiasi gilesnėse vietose ir duobėse.

Aplamai kuojos priskiriamos prie lėtai augančių žuvų. Įvairiuose vandens baseinuose jų augimo tempas būna kiek skirtingas. Trejų metų amžiaus Kuršių marių kuojos yra apie 11 cm ilgio ir 30 g svorio, aštuonerių metų – apie 20 cm ilgio ir 200 g svorio, o keturiolikos metų – apie 30 cm ir 600 g. Subręsta kuojos ketverių, rečiau trejų metų amžiaus. Vislumas- nuo 4 500 iki 102 000 ikrelių. Neršia nuo balandžio mėnesio pabaigos iki birželio pradžios, dažniausiai gegužės mėnesio pradžioje. Nerštas trunka 4-15 dienų. Neršia kuojos dienos metu, kur daug povandeninės augalijos. Neršto metu patinų kūną išberia balti spuogeliai. Padėti 1-2 mm skersmens ikreliai prilimpa prie substrato.

Jaunikliai ir vienametės žuvelės minta augaliniu maistu, vėžiagyviais, vabzdžiais ir jų lervomis. Suaugusių kuojų maistas būna įvairus ir priklauso nuo vandens baseino tipo bei metų laikotarpio. Minta kuojos įvairiais gyvenančiais vandenyje organizmais, augalais, smulkiais moliuskais, vabzdžiais. Vandens baseinuose, kuriuose yra vertingų pramoninių žuvų, kuojų gausumą reikia kontroliuoti, ypač jeigu žuvims trūksta maisto.

Pradedama žvejoti anksti pavasarį, nuslūgus potvynio vandeniui ir žvejojama visus metus. Nors kuoja gerai ima masalą visą dieną, tačiau rytais ir vakarais ji yra aktyvesnė.

Žvejojama duburiuose, prie stačių krantų, prie vandens sūkurių, netoli sraunumų, vietose su grįžtama srove, prie vandeninių augalų, seklesnėse ir gilesnėse vietose su dumblinu dugnu, prie akmenų, kelmų. Ją galima žvejoti įvairiuose vandens sluoksniuose. Kuoja labai mėgsta buriuotis.

Kuoja gaudoma plūdine, palaidyne, dugnine, o žiemą avižėle ar kabliu su masalu. Plūdinė ar palaidyne meškerė imama lengva, valas plonas, kabliukas – mažesniam masalui, plūdė turi būti jautri. Kuoja kartais noriau ima vienokį masalą, kartais kitokį, todėl, ją žvejojant, masalo reikia turėti įvairaus. Pavasarį kuojai masalu geriausiai tinka sliekai ir uodų lervos, vasarą ji noriau ima apsiuvas ir musių lervas, dumblius, laumžirgio lervas, šutintus kviečius, avižas, duoną, tešlą, o rudenį ar žiemą – vėl sliekus tešlą ar uodų lervas (trūklius). Masalas gali būti įvairiuose vandens sluoksniuose.

Gerus rezultatus duoda kuojos jaukinimas. Šiam reikalui tinka duona, šutinti grūdai, žirniai, uodų lervos, slieko gabaliukai ir kt. Masalas beriamas arba nuleidžiamas į dugną.

Kuojos žvejyba yra įdomi. Ji masalą kartais ima ryžtingai ir staigiai, o kartais taip atsargiai, kad vos galima pastebėti. Užmestą masalą patartina kartkartėmis truktelėti. Užkertama nestipriai ir plastiškai. Užkirsta mėgina priešintis, bet greit pavargsta ir pasiduoda.

Kuoją galima pagauti ir museline. Ji taip pat gaudoma žiemą iš po ledo.

Kuoja, bruišė, mekšras, roach, Rotaugen,Плотва, Płoć, Плітка, Särki, Rutilus rutilus