Per eilę metų, labai pabodo besikartojantys varžybų telkiniai, tad nusprendžiau, kad atėjo laikas, kažkam naujo... T.y išbandyti naujus vandenis, pasisemti naujos patirties.

Kaip jau užsiregistravau, klubo uždarose temose, tarp kitko pasigyriau, kad vykstu į Latviją. Tolimesnė eiga, mane labai maloniai nustebino, nes per parą norą pareiškė dalyvauti dar gausus klubo kolegų būrys, ir ne tik planuojantys dalyvauti LT čempionate, bet ir B lygos sportininkai.

Nuo šio momento prasidėjo darbas, taktikos planavimas, receptūrų pasiskirstymas, vykimas į treniruotę. Pasakojant viską smulkiai, būtų nuodėmė, nepamininėti Latvijos žūkles klubo VVA pagalbą. Tokio atviro ir draugiško palaikymo, net Lietuvoj retai sulauksi.

Savaitė prieš varžybas. Rygoje pasitinka klubo bičiuliai iš VVA klubo, kartu vykstame į varžybų telkinį. Atvykus įsikuriame D zonoje, kurioje treniruojasi ne vienas kolega iš Latvijos. Kaip jau įprasta, skirtingos jaukų receptūros, skirtingos distancijos. Trumpai tariant, po treniruotės liko daugiau klausimų nei atsakymų. Nes to pačio klubo žvejai iš LV, vienas traukė karpį paskui karpį, o kitas per visą treniruotę taip ir nepamatė kibimo... Mūsų pirmoji treniruotė taip pat švelniai tariant keista. Vienam klubo kolegai pasistačius į tašką stambią žuvį, visi likusieji darėm tą patį, bet nei vienam stambi žuvis neatsiliepė...

Ketvirtadienis, dvi dienos iki varžybų. Nerijus su Arūnu atvyksta į treniruotę. Pasirenka visiškai priešingą krantą, nei mes treniravomės. Rezultate Arūnas sugeba sugauti ir turėti kibimų stambių žuvų, kas jam vėliau pakiš koją.

Tą patį ketvirtadienį, treniruojasi ir Latvis, mūsų klubo bičiulis, kuris prieš savaitę karpius buvo pasistatęs „siena“ ir traukė juos vieną paskui kitą. Pasirenka jis vėl tą pačią vietą ir tą pačią taktiką, deja per visą dieną nesulaukia nei vieno kibimo stambios žuvies.

Penktadienis, iš Lietuvos atvyksta gausus tautiečių desantas. Kaip žinia, viena zona, bus visai kitame telkinyje, taip pat nebandyta dar būsima C zona. Tad klubo Feeder Fishing Team sportininkai pasiskirstome po visą telkinį, norėdami surinkti kuo daugiau info. Su Arnu N sėdu į D zoną, su tikslu stambi žuvis, deja gaudant pagal Latvių rekomendacijas, kibimų nesulaukiame. Kitose zonose klubo kolegos gaudo taip pat tik smulkia, net labai labai smulkią žuvytę. Varžybų išvakarėse, nemažai Latvių sugauna karpius, tad norint pasirinkti teisingą taktiką, tikras galvos skausmas.

Pasirinkus gaudyti didelę žuvį, didelė tikimybė, kad liksi su 0, gaudant smulkią, tavo zonos kaimynams pagavus vos po 1-ą karpį, jokių šansų juos pasivyti, bet liksi tikrai ne paskutinis.

Šeštadienis – pirma varžybų diena. Burtai sako, kad keliauju į A zoną, kuri randasi visai kitame telkinyje, iš kurio mažiausiai turime informacijos. Pas daugumą klubiečių, pasirinkta taktika tokia – tolima distancija 60-70m, ten gausus jaukinimas ir pirmas bandymas ten sugauti žuvį prasideda po valandos laiko. Kitas taškas kuo arčiau kranto, kad turėti greitesnį tempą gaudant 6-10gr žuvytes.

Šalia manęs sėda latvių klubo bičiulis Vitalik. Pas abu mus distancijos vienodos, taktika ta pati. Žinoma tai pamatėme ir supratome tik po varžybų pradžios signalo.

Po signalo sėkmingai pradedu gaudyti iš artimos distancijos, viskas einasi neblogai, bet... Bet po 50min, mano kaimynui išėjus į tolimą tašką, iš pirmo metimo, įkerta stambų karpį... Karpis eina į mano sektoriuje esančias žoles, tad ištraukiu savo meškerę iš vandens, duodamas šansą jį dasivesti iki graibšto. Veiksmas trunka 5-8min ir viskas baigiasi ne žvejo naudai, karpis lieka žolėse. Šis užkibęs karpis sujaukia mintis galvoje ir aš pradedu „dubynit“ tolimame taške su išlaukimais iki 15min, deja...Gryžtu į artimą, o ten viskas kaip ir įprasta, smulkios žuvies sočiai... Bet valandos bėgyje, pasieke mane info, kad mano zonoje sugautas stambus karšis, tuo metu dar nežinau, kad tai klubo kolegos Giedriaus bonusas. Bet ši žinia vėl galvoje jaukia mintis ir sako, kad stambios žuvies yra, kaip kas ją gaudo, vėl išėinu į tolimą distanciją, kibimo laukdamas ilgomis pauzėmis, deja... Rezultate išvaistau brangų varžybų laiką vėjais ir po svėrimo iš 18, zonoje lieku 6, 5vieta apaudo 5gr J. Džiugu, kad Giedrius su savo stambiu karšiu, paima zoną. Taip pat po pirmos dienos yra ir daugiau neblogų žinių, kas iš klubiečių puikiai pasirodo, deja yra ir liūdnų, kurie gaudė tik karpius J

Sekmadenis, antra varžybų diena – vėl ta pati zona A, tik keliauju jau į kitą zonos galą. Taktika ta pati, tik mintyse nusiteikęs su didelėmis žuvimis daugiau nejuokauti, bet dėl visa ko užsišeriu tolimą tašką J. Kaip ir įprasta, startuoju iš artimos, smagiu tempu gaudydamas miniatiūrines žuvytes. Iš dešinės du Latvijos kolegos, o už jų ir Kazimieras, kurie artimų distancijų neturi, tokių kaip pas mane 9m.

Kvaila, bet kas esat žvejai, suprasit mane J)) Užšėrus tolimą tašką, juk vaizduotė sako, kad ten jau pilną karšių, kurie laukia mano kabliuko su masalu J. Savo nelaimei išeinu į tolimą, o ten iš pirmo metimo kibimas ir 100gr baisinis bonusas jau mano graibšte, kuris pakelia nuotaiką ir suteike vilčių, kad mano taške tokių „baisinių monstrų“ liko dar daugiau, deja daugiau ten liko tik špyga J. Situacija klostose toliau taip, pirmas kaimynas iš dešinės, su didelėmis pauzėmis pagauna 200-50gr karšiukų, kas neramina. Toliau matau Kazimierą, kuris kokia 30min karšiukus 50gr, traukia kiekvienu metimu, kas mane skatina išeiti karts nuo karto į tolimą tašką, kuris taip nieko gero daugiau neduoda. Finišo signalas, svarstyklės rodo virš 2kg „šprotų“ kas leidžia zonoje likti 4. Ir vėl pagalvojus, kad jei būčiau gaudęs tik smulkią žuvį, be jokių tolimų distancijų, rezultatas būtų gerokai geresnis, bet kap latviai pasakytų – s taktikai nerazabralys, slieduscy raz nad etim, budem rabotat pa seriozneje J))

Pasibaigus varžyboms, nuotaikos dvejopos, dalis mūsų supratom, kad telkinys sportiškas ir sudėtingas, kuris atnešė geros patirties, arba davė gerų pamokų, kitiems bala be žuvies J))

Žiūrint į rezultatų lentelę, manau mūsų tautiečių pasirodymas visai normalus, jau nekalbant apie Manto 2vietą asmenineje įskaitoje, kas šiose varžybose dar turbūt nebuvę, nes apgaudyti plūdininkus kurie varžėsi su mumis lygiomis sąlygomis... Mano 10vieta labai manęs nedžiugina, bet rezultatas neblogas, taip pat klubo bičiuliai esantys už 2 dešimtuko, pasirodė labai garbingai, žinant jų sportinės karjeros stažą. Smagu , kad šiose varžybose sudalyvavo ne 1 ir ne 2 Blygos sportininkai, kas rodo begalo rimtą požiūrį ir norą pasisemti kuo daugiau patirties, kuri padės Lietuvoje vyksiančiose varžybose.

Prizinis fondas įspūdingas, atmosfera labai draugiška, tad prisiminimai liks tik patys geriausi.

Iki greitų susitikimų Lietuvos ir ne tik vandenyse !

Rimas Kudirka