Tikiuosi , kad nedaug jau liko laukti, iki progos pradėti atvirąjį žūklės sezoną.

Kaip ir kiekvienais metais, belaukiant naujojo sezono pradžios, galva būna pilna naujų idėjų, kurias norisi kuo greičiau praktikoje išbandyti.

Belaukiant kol atsivers-prasidės bandymų poligonas, kilo idėja, pamėginti pasigaminti jauko bazę, kuri atitiktų keliamus reikalavimus pagal metų laiką, gaudomą žuvį. Žūklės prekių parduotuvėse lentynos lūžta nuo siūlomų jaukų gausos, bet matant net ir tokį didelį pasirinkimą, sunku rasti tai ko reikia. Per daug metų žvejybos ir eilės metų sportinės karjeros, susiformavo tam tikras požiūris ir žinių bagažas, apie tai koks turi būti jaukas, t.y koks skonis, kvapas, ir mechanika, atitinkamai žuviai, atitinkamu metų laiku.

Kaip žinia,  jauko pagrindą sudaro įvairūs kepiniai, šio straipsnio esmė ir bus apie tai. Šviežūs kepiniai pasižįmi išskirtiniu savo kvapu, o kad kvapas tiktų ankstyvajam atvirojo vandens sezonui, šaltam vandeniui, atitinkamai jį pagardinsime keliais priedais.

Labai tiksliai proporcijų nematavau, bet apytiksliai pasistengsiu įvardinti. Į 700gr miltų žiupsnelis juodų dažų, apie 70gr kalendros ir pora valgomų šaukštų sodos, kad kepant pakiltų tešla ir būtų puresnė. Visa šią sausą masę išmaišom.

Į atskirą indą įmušam tris kiaušinius, juos suplakam į vientisą masę, toliau įdedame vieną valgomą šaukštą druskos ir tris valgomus šaukštus cukraus.

Noriu, kad mano kepamas biskvitas patiktų kuojai ir karšiui, būtų universalus. Esant šaltam vandeniui, tiek karšiui, tiek kuojai, patinka įvairių prieskonių kvapai ir skoniai. Tad dadedu dar porą ingridientų, kamštelį stiprios koncentracijos priedo karšiui ir kelių prieskonių mišinio, stipraus aliejinio koncentrato, kuris patinka kuojoms. Noriu įspėti, kad šis aliejinis priedas, sunkiai skleidžiasi vandenyje, tad norint juo užmaišyti jauką, jį reiktų pilti į šiltą vandenį, ten gerai išmaišyti ir tik tada drėkinti jauką.

Plaktą kiaušinį, cukrų su druska ir kitais priedais, plakame kol gausis vientisa masė, ištirps cukrus ir druska. Tada šią masę pilame į miltus, papildomai dapildami vandens, išmaišome iki reikiamos kondicijos, dedame į kepimo skardą ir į orkaitę. Kepame 180-200 laipsnių karštyje, apie 30min. Bet su laiku reikia atsargiai, nes daug priklauso nuo kepamos masės sluoksnio storio. Iškepęs būna tada,kaip kepinio viduje, įdūrus pagaliuku, masė nesivelia aplink jį.

Kad kepimo procesą būtų lengviau kontroliuoti, rekomenduoju kepti plonais sluoksniai ant kepimo popieriaus, kaip biskvitus.

Po trumpo laiko tarpo, turim reikiamo kvapo, skonio ir spalvos kepinį.

Ar verta šiuo procesu užsiimti, kiekvienam skirtingai. As tame matau daug pliusų, akiai, nosiai, širdžiai malonus procesas :) Kepinys gali būti pačios įvairiausios spalvos, kurios neišplaus vanduo, gali būti stipriai išreikštas reikiamas skonis ar kvapas, ko pasekoje turėsime jauką, tokį kokio mums reikia.

 Atvėsus kepiniui, belieka jį pertrinti per sietą, reikalui esant paviršių permalti kavamale ir mes pasiruošę žvejybai. Kol vanduo dar žiemos temperatūros, kad žuvis greitai nepasisotintų, idealu būtų šį kepinį 50/50 maišyti su žemėmis.

Greitu laiku išbandysiu žvejyboje, apie rezultatus sužinosite :)

Nei žvyno...