Šiandien pasinersime į žvejo kulinarijos pasaulį. Kaip nebūta keista, ne žuvį kepsim, o bandysim iškepti delikatesą žuviai :)

Daugelis kolegų turbūt iškarto pagalvos, kam išradinėti dviratį, jei viska galima nusipirkti. Deja, bet ką mes gaminsime, to nenusipirksi - norimo skonio, norimo kvapo, norimos frakcijos, norimos spalvos džiuvėsių. Kaip supratote kalba eis apie spalvotus džiuvėsius, kurie kartu su jauku, mūsų žūklės taške padeda sukoncentruoti žuvį, ja išlaikyti. Pirktiniai džiuvėsiai sąlyginai šią funkciją atlieka - atkreipia žuvies dėmesį, trumpam sulaiko jaukinimo taške, bet pirktiniai džiuvėsiai kulinarinėmis ir skonio savybėmis visiškai nepasižymi, o mes bandysim pagaminti džiuvėsius pagal metų laiką, žuvies rūšį.

Šis procesas visiškai nesudėtingas, bet su labai plačiomis galimybėmis, leidžiantis kurti ir eksperimentuoti. Šiandien mano gaminamiems džiuvėsiams reiks šių produktų :

Gaminsime trijų skirtingų spalvų, skirtingoms žuvims. Pačio proceso metu apie tai ir aptarsime. Pačią pradinę bazę darysim iš tų pačių ingridientų. Bazę sudarys 300gr kvietinių miltų, 300gr kukurūzų miltų, 200gr dribsnių ir 200gr maltų riešutų.

Viska supilame į viena indą, gerai ismaišome ir padaliname į tris skirtingas dalis.

Pirmiausiai gaminsime džiuvėsius kuojai, kiek rodo patirtis, kuoja mėgsta ir reaguoja į raudonos spalvos džiuvėsius, tad spalva aiški. Kitas niuansas, kol vanduo dar šaltas, aš kuojoms naudoju įvairius aštrius ir įvairių kvapų prieskonius. Papraščiausias, bet nepraščiausias variantas, pasirinkti jau žūklės parduotuvėje šioms žuvims parduodamus atraktantus. Aš mėgstu eksperimentuoti, tad mano prieskoniai bus nevisai įprasti, naudojami arbatoms ir kulinarijai.

Naudosiu apie 30gr kelių rūšių susmulkintus prieskonius.

Įpylus dažų ir prieskonių, visą mišinį išmaišome šiltu vandeniu.

Ir keliaujame prie sekančio indo, šiame inde gaminsime džiuvėsius plakiui ir karšiui, kol dar jie neaktyvūs, šaltas vanduo. Manau daugelis eksperimentuojančių ir naudojančių spalvotus džiuvėsius, žino, kad karšis teigiamai reaguoja į geltoną spalvą. Esant šaltam vandeniui, teigiamą efektą duoda druska. Šį mišinį tik tiek komponentų ir sudarys, kurių pilnai pakaks, kad mūsų džiuvėsiai atkreiptų dėmesį ir sulaikytų jaukinimo taške.

Į 350gr bazę, dedame arbatinį šaukštelį druskos.

Trečdalį arbatinio šaukštelio dažų. Aš naudoju žūklės rinkai skirtus dažus, bet tinka visi maistiniai, tiek sausi, tiek skysti dažai.

Kaip ir prieš tai, viska gerai išmaišome, ir sudrėkiname šiltu vandeniu.

Tai atlikę, keliaujam prie trečio indo, kuriame maišysime tęšlą šiltesniam vandeniui, aktyviai žuviai. Pasirinkta spalva retai sutinkama parduodamų džiuvėsių asortimente. Kalba eina apie žalią spalvą, kurią Nemune mėgsta šapalai, daugelyje telkinių plakiai ir karšiai.

O šį turinį užmaišysime "slaptu" priedu :) Kuris yra universalus ir patinka visoms žuvims, kuris stipriai pakeis skonines sąvybes. Kalbu apie maisto pramonėje naudojamą karamelinį sirupą.

Šio sirupo į 350gr sausos masės, pilu 60gr. Galima naudoti įvairius aromiksus, kitus žvejybai skirtus atraktantus.

Visi trys mūsų gaminami produktai paruošti.

Kūrybinis darbas atliktas, liko tik techninis, kuris nėra mažiau svarbus. Tęšlą kočiojam, kad gautūsi 3-4mm storio.

Tada imame skardą kurioje kepsim, ją plonu sluoksniu ištriname aliejumi,kad kepimo metu neprikeptų, dedame iškočiota tešlą.

Orkaiteje nustatome temperatūrą nuo 180 iki 200 laipsnių, kepimo trukmė 17-20 min. Kepimo laikas priklauso nuo tešlos storio, labai svarbu, kad ji visa būtų vienodo storio, nes kitu atveju vienur gali trūkti kepimo laiko, kitur jau juoduoti-degti. Šį procesą atidžiai stebėkit, atrodo dar truputį trūksta kepimo laiko, bet už 2min gali likti tik degėsiai. Nieko baisaus jei jūsų tešla iš orkaitės bus išimta nesukietėjusi - minkšta, vėstant ant stalo sukietės, tai geriau nei bus dalis apdegę, tinkama tik išmesti.

Jei tešlos storis bus nemažiau 3mm, orkaitės temperatūra 200, po 17-18 min. turėsite teisingai iškeptą produktą. Kuris atrodys taip :

Iškepė mūsų gaminiai, liko tik niuansas, kuris prives prie galutinės stadijos mūsų delikatesą žuvims. Gal yra ir geresnių būdų, bet aš iškeptą kepinį sulaužau pirštais ir malu kavamale. Norėdamas išgauti man reikalingą frakciją, veiksmus atlieku sekančia tvarka :

Iš kavamalės pilu į indą su sieteliu, smulki frakcija praeina, lieka stambi :

Galima kas liko permalti dar kartą, galima atskirai supilti ir turėti stambią frakciją, galima pilti į tą patį indą, ir turėti įvairią frakciją.

Viską ką čia aprašiau yra labai paprasta atlikti, užima labai mažai laiko, bet gauname savo rankų kūrinį, į kurį įdėta daug šilumos, kuriuo tikime, o tikėti tuo ką darai, yra labai svarbu ne tik žvejyboje.

Pora valandėlių laiko ir turime jauko priedo ilgam laikui ir įvairioms sąlygoms. Gražu ne tik akiai, bet ir uoslei, gaila, kad to perteikti Jums negaliu.

Jei ka pamiršau paminėti, klauskite, atsakysiu.

Rimas Kudirka