Vaikystėje dauguma iš mūsų gaudėme karosiukus kaime. Sugavus 5vnt, jau skaitėsi visai neblogas laimikis, o 10vnt, tai fantastiškas kibimas. Kartą sutikau kaimyną, kuris gryžinėjo iš žvejybos, pasiteiravus kaip kibimas - jis parodė sietelį su laimikiu. Likau apstulbęs, ten gulėjo kilograminės „lopetos“ ir kelios dešimtys standartinių karosiukų. Kaip ? Iš kur ši žuvis ? Ant ko gaudei ? Kur paslaptis ? Žvejys parodė maišelį, su likusiomis perlinėmis kruopomis, jomis šėrė, jomis ir gaudė. Bet perlinės kruopos buvo nepaprastos, kvepėjo kažkokiu maloniu kvapu. Kvapas buvo stiprus, kaip dabar atsimenu, bet kas per kvapas, buvo sunku nuspėti, kažkas panašaus į anyžių, medų ir vanilę. Į klausimą kas per kvapas, kaimynas tik paslaptingai nusišypsojo ir nieko neatsakė.

Daug vandens spėjo nutekėti nuo tos dienos, bet tas nutikimas įstrigo atmintyje ir paskatino imtis eksperimentų. Firminiai atraktantai tuo metu (apie 90m), buvo didelis deficitas, todėl teko imtis visko,kas po ranka, nuo karvalolio iki uogų ir vaisių išspadų. O kas šiai dienai ? Dabar akys raibsta nuo parduotuvėse esamo asortimento. Čia ir sausi atraktantai, ir skysti, ir purškiami, ir jaukui, ir masalui, ir vaisiniai, ir aštrūs, ir mėsiniai ir t.t. Ko tik čia nėra. Kad lengviau būtų susigaudyti, tikiuos šis straipsnis jums padės.

Mokslininkų teigimu, žuvis suvokia ir jaučia kvapą ne kaip žnogus. Kaip kurio kvapo ji aplamai gali nejausti, o pavyzdžiui melasos, sojų ar kukurūzų baltymus, puikiai jaučia ir nustato kaip maistą, bet ne pagal kvapą, kurį šie produktai skleidžia. Pagal sudetį visus kvapus reiktų išskirti į natūralius ir dirbtinius – cheminius.

Prie natūralių atraktantų galima priskirti įvairius maltus prieskonius, tokius kaip kalendra, cinamonas, gvazdikėliai ir t.t Tarpusavyje jie gali būti sumaišyti, gali būti gražioje pakuotėjė, gali vadintis apetito skatintojais, bet esmės tai nekeičia. Iš skystų natūralių atraktantų , galima išskirti melasą. Jei gerai pagalvotume, rastume ir daugiau, tai ir uodo trūklio lervų sultys, „jokerio“ išspaudos, musės lervų sultys...

Natūraliems atraktantams dar galėtume priskirti įvairius aliejus, pavyzdžiui kanapių ar žuvies aliejus. Aliejų specifika sukelia tam tikrų sunkumų, turi gerai įsigerti į jauką, nes kitu atveju papuoles su jauku į vandenį, aliejus iškart burbuliukų pavidalu kyla į viršų. Teisingai pateiktas, aliejus neabejotinai jums padės. Geras variantas, juo sudrėkinti peletes, gerai įsigers kvapas, peletės ilgiau neiširs vandenyje. Išvirus kanapes, likusiu sultiniu verta užmaišyti jauką, nor kvapas ir nelabai jaučiamas, bet žuvims patinka.

Asortimentas chemijos, stipriai platesnis nei natūralių atraktantų. Dirbtiniai priedai būna sausi ir skysti. Skystas aromiksas pilamas į vandenį, o paskui į jauką, o sausas beriamas tiesiai į jauką, galima berti į sausą, bet geriau jau į sudrėkinta jauką. Teoretikai mėgsta pasvarstyti, kada sausus, kada skystus atraktantus naudoti. Bandymai rodo, kad sausi priedai sunkiau išsiplauna iš jauko, todėl puikiai tinka srovėje, skystas greitai veikia, idealu stovinčiam vandeniui, nors galima maišyti ir atvirkščiai, nes visa tai tik teorija. Su sausa chemija patogiau dirbti, galima užbarstyti ant jauko maža kiekį, kuris visas tilps į šėryklėlę, nesuveikus, galima bandyti kitą. Galima užberti ant augalinės ir gyvulinės kilmės masalų, galima į šėryklą „kamščiu“ dėti, ko pasekoje gautume kvapnų ir labai aktyvų debesį, jaukinimo taške ant dugno. Sausus priedus taip pat galima užmaišyti vandenyje, o paskui tuo vandeniu drėkinti jauką. Reiktų atkreipti dėmesį, kad priedų koncentracija skiriasi, priklausomai nuo gamintojo, būtinai atsižvelkit į gamintojo rekomendacijas.

Pigi chemija labai greit išsikvepia, o geri artraktantai atitinkamai ir kainuoja, o gerai veikiantys – tampa deficitu. Norint pačiam sukurti gerą jauką, reiktų gerai pagalvoti. Rimti jaukų gamitojai įvairią chemiją perka tonomis, kaip ir kitus jauko gamybai reikalingus priedus. Tad bandant kurti, neabejotinai jūsų kūrybos vaisius, bus žymiai brangesnis. Reiktų pabrėžti, kad dauguma įvairių atraktantų naudojamų konditerijoje ir kitam maiste, pagaminti aliejaus pagrindu, visiškai netiks jaukui, nes labai trumpai išsilaiko ant masalo, greitai išgaruoja-išsiplauna iš jauko. Žvejybai sukurti skysti priedai sukurti taip, kad gerai tirpsta vandenyje, gerai įsigeria į jauką. Šaltam vandeniu rekomenduojama naudoti spiritiniu pagrindu padarytus atraktantus, nes gerai skleidžiasi vandenyje, o vasara tiks tiek aliejaus pagrindu, tiek spiritiniu. Atraktantai spiritiniu pagrindu, dažniausiai yra stipresnės koncentracijos. Įvairūs sirupai turi ne tik kvapą, bet keičia ir jauko skonį, mechanines sąvybes, jaukas, dėka cukraus, tampa lipnesnis. Kas taip pat yra labai svarbu žinoti, jaukas tampa saldus.

Dar viena grupė skystų atraktantų – taip vadinami busteriai. Sukurti karpinei linijai, jauko, boilių, grūdinių kultūrų ir pelečių „paskaninimui“. Skirtumas busterių nuo įprastų atraktantų toks, kad busteriai netirpdo PVA maišelių. Busterių nei įprastų atraktantų, gerokai platesnė kvapų gama, kaip pavyzdys, Traperio busteriai – ananasas, bananas, juodasis serbentas, šokoladas, sliekas, paltusas, aštunkojis, kanapė, krabas, bananas, kukurūzas, lašiša, medus, kriauklė, uodo trūklio lerva, tigrinis riešutas, aštrūs prieskoniai, slyva, scopex, žemuogė, vanilė, klevų sirupas, sausainiai. Su tokiu asortimentu, žvejui atsiveria plačios galimybės eksperimentams. Šie busteriai dėl savo plačios gamos, tapo populiarūs tarp feederistų ir plūdininkų.

Dar reiktų išskirti atraktantų grupę, kuri vandenyje skleidžia vizualinį efektą. Juos sugalvojo PAR (Pietų Afrikos Respublika) žvejai, o vėliau juos gaminti pradėjo ir kitos šalys. Rekomenduojama šiuo skysčiu padengti boilius arba šėryklėles, nors galima paduoti šėryklėlej kaip „kamštį“. Nežinau kas ten per sudėtis, bet pagrindą turėtų sudaryti dažai. Efektas gaunasi toks, kad atrodo vandenyje spalvoti dūmai kyla. 2013m Afrikoj per feederio pasaulio čempionatą, šis preidas buvo pas daugumą sportininkų, padėjo į jaukinimo tašką „rinkti“ žuvį.

Skystiems atraktantams reikia priskirti ir dipus, specialius priedus masalui, nors kartais purškiama ir ant jauko. Kad patogiau būtų naudotis, fasuojami mažose tarose. Dipų kvapo koncentracija gerokai didesnė,konsistencija tirštesnė, kad dipo kvapas ilgiau išliktų ant masalo. Dipo užduotis – išskirti masalą iš ant dugno gulinčio jauko, kad žuvis greičiau rastų. Dipo kvapas, turėtų skirtis nuo jauko kvapo, taip labiau išsiskiria masalas iš bendro konteksto.

Ant kaip kurių buteliukų puikuojasi užrašai kaip – sudėtyje vitaminų kompleksas, amino rūgštys, betainas ir t.t. Tai žuvims naudinga, galimas teigiamas poveikis ir ilgose žūklės sesijojse, bet žvejui svarbiausia, kad kibtų čia ir dabar, o ne , kad geriau žuvis augtų.

Kiek atraktantų dėti į jauką ? Rekomenduojamas kiekis įprastai nuorodytas ant etiketės. Geriau nežinomo priedo pilti mažiau nei nurodyta, nei daugiau, nes įpylus per daug, taškas bus „užmuštas“ ilgam, geriausiu atveju kibimai bus nebent per metrą ar toliau nuo jauko.

Klausimas, kokia žuvis, kokį kvapą mėgsta. Iš tikrųjų yra kvapai veikiantys tam tikros rūšies žuvis, bet dažniausiai tai žvejo psichologija ir įsitikinimai. Jei važiuojate gaudyti karšių, pirmiausiai išsirinkite teisingą vietą, jaukas turi būti sunkus ir inertinis, koloringas, atitinkama sistema ir masalas, o tada papurškus dipą su užrašu karšis, tikėtina, kad masalas bus surastas greičiau, bet jei jūsų jaukas aktyvus, vieta netinkama, nepadės net brangiausi dipai suvilioti karšio.

Patarimas – ruošdami jauką, didelį dėmesį skirkite šiems aspektams, koks jauko lipnumas, jauko maistingumas, frakcija, startinio jaukinimo kiekis, jauko spalva, dajaukinimo tempas. O atraktantai, tai žmogaus įtikėjimas. Bėgant laikui, pas kiekvieną žveją atsiranda mėgstamiausi favoritai, su kuriais žvejas turėjo pačias sėkmingiausias žvejybas, jie ir lydi žveją daugelį metų...