Praėjus ramiai savaitgaliui ir likus savaitei iki varžybų, pradėjau sukti galvą, kad reikia Įsigyti antrą feederį. Kadangi turiu jau viena, 360cm iki 60 gramų užmetimu, pamaniau, kad reikia pickeriuko, artimai žvejybai, tiesiog trumpesnio, lengvesnio.... Sukau galvą, kokia firma rinktis, iki kiek gramų, nes jų begalė rūšių, o norisi iš karto įsigyti kažką normalaus, kad po poros mėnesių nereikėtų vėl ieškoti... Tad nuskubėjau pas bičiulį pasikonsultuoti, šitu mano galvos skauduliu. Ilgai netrukus pagal savo maždaug nustatytus poreikius, jau skubu namo su nauju kotu, Volžhanka, 3 metrų ilgio ir 25g + užmetimu, atrodo liaunokas, labai jau mažom šėryklomis teks žvejoti, bet rankoje mielas. Net neįsivaizduoju kaip su tokiu žvejoti, nes pripratęs minimum 40 gramu šėryklas mėtyti, o čia tik max 25g... Kadangi jau vakaras, išbandyti nespėsiu, bet ritę prisisukęs, namuose pamosikuoju. Kažkas naujo, lengvas, skambus, norisi jau užmesti, bet.... Kitą dieną, darbe, mintys sukasi kaip, po darbo važiuosiu išbandyti savo naujo pirkinio... Jau darbo metu susiorganizuoju gyvų masalų, ir laukiu nesulaukiu darbo pabaigos. Pasitarę su kolega nusprendžiam važiuoti žvejoti i Gaižėnų tvenkinį, kuris yra gan netoli nuo namų, Kauno rajone, vaziuojant link Kačerginės. Kadangi šį vandens telkinį pažįstu nuo mažens, žinau, kad čia yra daug ir įvairios žuvies. Visą vaikystę praleista prie Gaižėnų krantų, bet pastaruosius 10-15metų neteko čia žvejoti, tad labai įdomu ką galima šiai dienai čia suvilioti. Oras geras, tad tik gryžus namo, deduosi visą savo garderobą į automobilį.

Pašarą su masalais bandysim tokį, manau žuvytei turėtu patikti :)

Viską susidėjus skubu į parduotuvę, reikia šitam telkiniui atskiro leidimo, nes jis yra išnomuotas, tad turimas bendras jam netinka.... Tikrai nefaina būtų susitikti gamtos apsaugą, ir po to verkšlenti, kad nežinojau, ar pamiršau, tad nuo 2eurų nenubiednėsim ir sau ramiai sėdėsim... :)

Taip, mes jau kelyje, sukasi mintys, kaip iširinkti vietą, juk taip senai buvau prie šito telkinio, bet kadangi važiojant pro šoną nematęs, kad daug žmonių sėdėtų, tai galvoju viskas bus ok... Pasukus nuo pagrindinio kelio ir likus keliems šimtams metrų iki vietos, pastebiu nemažai automobilių prie mūsų būsimo žvejybos telkinio... Nustembu.... žmonių kaip per atlaidus, pagalvoju, OK važiuojam toliau, mūsų perspektyvi žvejojimo teritorija užimta, na iš kitos pusės, nieko nuostabaus, juk oras puikus, o ko gi nežvejoti. Tad nusiteikę optimistiškai važiuojam tolyn palei telkinio krantą. Sunku, viskas apžėlę, o kur tarpelis, ten žvejas sėdi. Keista, labai, keista, nes žvejų ;abai daug, bet ir telkinys nemažas, rasim tos vietos, pagalvoju... Ir štai nusišypso mums laimė, trys gražios vietos, paruoštos kaip tik mums, nuotaika pakyla!

Greitai nešamės daigtus į vietą ir maišome jaukus.

lgai netrukus jaukai užmaisyti ir žvejybos vieta paruošta, lieka tik dar minutėlę palaukti, kol jaukai bus tinkami žvejoti. Oras geras, sėdim užuovėjoje, tad iš pirmo žvilgsnio, kaip meškos ausį J

Kadangi prie pat kranto truputį yra žolių, tenka pabraidyti, tempiu platformą į vandenį…Pranašumas, nes draugams su kėdutėmis neįpatingai patogu. Na ka, rankose, ta meškerė, kuri man pasirodė labia liauna, nežinau, kaip dabar reikės žvejoti su tokia maža šėryklėle, vis sukasi tokios mintys….

Iš pat pradžių šis gamintojas man kėlė abejonių, rusiški kotai, mmm…. Mes pripratę prie shimano, daiwų ir kitų gerai žinomų firmų, bet čia rusiška, na pažiurėsim… Internete atsiliepimai labia geri,bet visa tai patirti ir įsitikinti, norėjosi pačiam. Tad suporavau jį su Daiwos ritute, NINJA linijos…

Valą turejau nuo seniau, tad pamaniau kad 0.1 pintukas 8 gijų bus pats tas, juk ne šamus gaudysiu, o jei ir paklius koks rimtesnis karšiokas, tikrai jo nenutrauks… Na ką, rišam standartinę IN LINE sistemėlę, ir sprendžiam klausimą, kokio čia reikia pavadėlio, pasilieku prie 50cm ilgio 0.10storio pavadelio, kabliukas owner chinta 14nr…,standartas kaip varžybose.

Pasiėmus savo senają meškerę ir išmanias technologija, sonarą, bandau susipažinti su dugnu, susirasti savo žvejybos vietą… Numetus apie 40 metrų, lieku didžiai nustebintas, 11metrų gylis!!!! Ką aš veiksiu čia su tokia maža šeryklėle!! Tempiu arčiau kranto, beveik niekas nesikeičia, 10 metrų gylis, žiauru, pagalvojau, datempus 17-18 metru nuo kranto randu skardį kuris atrodo kaip kalnas, vos ne stačiai i viršų, suprantu, kad todėl ir nebuvo čia žmonių, nes ne dabar tokiuose gyliuose žvejoti. Na ką, susitaikom su mintim, kad kitaip nebus, o dar ir kažkiek judesio rodė toje gelmėje… Bandau prasimėtyti, juk meškerė nauja, nepažįstama. Puikiai, bent man taip atrodo, meta į 40 metrų distanciją ir gan taikliai, šaunu. Reikia susirasti dabar šėryklėlę tinkamą žvejybai ir bandom jaukintis… susirandu šeryklėles nuo 15 gramų iki 25 gramų.

Na ką, viskas, paruošta, užsiklipuoju ant 31 metro, nes ten sonaras parodė minimalią duobytę ir žuvį, keturios šeryklos į tašką, dedam kabliuką, masaliuką ir bandom pagauti žuvįJ

Pirmas metimas, antras, viskas smagu ir gražu, bet va nei barkšt, Kadangi sėdim tryse, pas visus skirtingas pašaras, bei skirtingi masalų deriniai, bet jau prabėgo 20 minučių,o dar tyla, netgi visiška tyla, bandau keisti masalų kombinacijas, ir vėl skrenda šerykla į tašką...

Jau pasidarė įdomu, pas nieką net neliečia masalų, pamaniau, gal bus žuvis atsargi, ar baidosi, pradedu plonintis. Dedu 0.08 pavadėlį su 16 dydžio kabliuku.. kolegos neatsilieka… Keista, niekam nekimba. Bet juk sonaras rodė ant dugno žuvį, kas negerai ?

Išbandžius virską, lieka paskutinis variantas, keisti distanciją - artintis, nes ta gelmė beveik pradeda nervuoti, truputį ima graužatis, kad neradom vietos ten kur visi žvejai sėdėjo, nes ten kiek pamenu, apie 3 metrai gylis, bet neprarandam vilties. Prisiartinu prie skardžio. Keletas šeryklų, laukiam rezultato. Pasikeičiu šeryklą į uždarą, galvoju gal tas pašaras išibarsto paviršiuje ir taip pakelia žuvį, nesuprantu….

Mano bendraminčiai, jau pradeda prarasti viltį, nu tikrai sėdim kaip šulinyje, nieko, visiškai, nieko….

Taip besėdint ir bandant prisišaukti žuvį, atsitinka nelaime, jeigu taip galima pavadinti… Metant “susipainioja” man valas ir šėrykla nukrenta maždaug uz 15 metrų, problema su valu greitai išsprendžiu ir tuo pat momentu pajuntu smūgi per meškerę!!!  KIBIMAS!!! Taip aš jį mačiau, akivaizdžiai “kalė” per galūnę! Taip, taip, taip, ilgai lauktas kibimas, greit ištraukęs pamatau tučia kabliuką, greitai seka metimas į maždaug tą pacią vietą, klipsuoju valą. Tik nuskendus šėryklai, suvirpa viršūnėlė, veide šypsena, antras virptelėjimas, ir kirtimas, kažkas yra, giriuosi draugams, meškerė puikiai atidirba, mano traukiamą žuvytę… Smagu, o gi ka čia turim!?

Štai ir pirma žuvytė. Kolegos iš karto pakeičia žvejojimo atstumus, dabar gaunasi, kad sėdim ant šlaito, kažkur jo vidurį. Vėl seka sekantis metimas, užsidėjau atvirą šėryklėlę. Prasidejo karnavalas, meškerė nepaleidžiama iš rankų, kimba besileidžiant, viskas puikiausia matosi žiūrint į  viršūnėlę. Sunku pakirst, bet nepasiduodu. Pasiteisino taktika, kaip nusileidus šeryklai po kiek laiko truputį patempi, iškart kibimas! Jau smagu, sunkoka su žuvies realizacija, bet kimba kaip iš patrankos… Kolegos irgi pradėjo rodyti savo laimikius, jau net pamiršau, kad gan nemažą laiko tarpą sedėjom su apskritu nuliu. Kažkas suspurdejo rimčiau, ogi truputį gražesnė žuvis!

Smagu, kibima, judesio daug. Pasirodė ir draugai snargliai, tai yra karšiukai :D

Vėl ir vėl kibimas, o ypač leidžiantis, kabliukui dar nepsiekus dugno. Emocijos pro kraštus veržiasi, nes tikrai mes radom žuvį ir ji aktyvi.. Pasididinau kabliuką į 12 numerį, iškart geriau, jau eina pakirsti daugiau kibimų. Džiaugiamės su kolegomis geru oru ir išsprestu kebliu klausimu apie žuvį.

Taip, mūsų žvejyba eina į pabaigą, nes ištirpo laikas, gaila, kad neturim dar valandėles, net tikrai nesinori paleisti meškerės iš rankų, bet viskas turi pabaigą. Tad tenka po truputį ruoštis kelionei link namų...

Darom išvadas: žuvis kuri tikrai maitinasi buvo ant šlaito ir nedideliame gylyje, o gelmėje, neaišku ka ten sonaras rodė ,bet greiciausiai sočias žuvytes J O mano naujasis feederis-pikeriukas, tikrai pateisino mano lukesčius ir stipriai nustebino su savo galimybėmis… Neapsakomas malonumas, lengvu ir jautriu įrankiu, gaudyti net ir mažas žuvytes. Aišku čia tik mano nuomonė…. Laukiu nesulaukiu, kada vėl galėsiu gryžti į šitą telkinį ir pasigalinėti galbūt su didesnėmis žuvimis, arba smagiai pagaudyti smulkmę….

                                                   Visiems nei zvyno…..

Donatas Paškauskas.