Su kuo eiliniam žmogui asocijuojasi kanapė ? Manau daugumai su narkotikais ir nusikalstama veikla. Bet žvejui kanapė, tai ne tik „žolė“. Jei manes kas paklaustų, koks augalinės kilmės komponentas veiksmingiausias viliojant žuvis, o ypač kuojas, neabejotinai pirmoje vietoje atsidurtų kanapė.

 Reikalas tas, kad kanapių sėklos turi visą eilę naudingų savibių. Kanapės sėkla susideda iš daugiau ne 30% aliejaus ir 25% baltymų, turi daug anglevandenių, amino rūgščių, vitaminų ir mineralų. Todėl kanapė labai mėgstama žuvų ! Tai unikalus produktas, duodantis dideles galimybes, keisti jauko mechaniką, maistingumo vertę. Priklausomai nuo paruošimo būdo, keičiasi ir kanapės savybės. Jūs galite gauti „sprogstantį“ mišinį, kuris įvairią žuvį pritrauks iš toli, galite padaryti jauką labiau kvapnų ir maistingą, naudodami kepintas kanapių sėklas, ar paruošti taip vadinamą „kanapių pieną“, galiausiai galite naudoti cielas kanapių sėklas, kaip vieną iš jauko komponentų. Garantuoju, kad sumaniai panaudojus šias sėklas, jūsų laimikis pradės didėti !

 Kaip matote, yra daug kanapių sėklų panaudojimo būdų, žvejybai. Įdomu tai, kad iš posovietinių šalių, labiausiai paplito ir tapo populiarus tik vienas būdas, tai kepintų ir maltų kanapių naudojimas, kaip vieno iš jauko komponentų. Ir tai šis priedas nėra taip plačiai naudojamas, kaip pavyzdžiui saulėgražų sėklos. Kodėl pas mus kanapė nėra tokia populiari, kaip pas vakarų europos žvejus ? Aš manau, kad tai surišta su tuo, kad pas mus nuo seniausių laikų nėra populiaru jaukinti kultūromis, kuriose daug aliejaus. Kur kas populeresnės kultūros, tai kviečiai, perlinės kruopos, žirniai. Ir šiai dienai populiaru įvairios košės, bet be kanapių sėklų.

Kas liečia pramoninį kanapių auginimą, tai problemų nebuvo iki praeito amžiaus vidurio. Visoj SSSR tuo laiku kanapė buvo labai paplitusi, auginama dideliais kiekiais. Bet 1961m buvo pripažinta, kad tai narkotinis augalas. Nuo to laiko,kanapių auginimas sumažėjo.

Pakalbėkime apie kanapę, kuri mūsų žvejams pažystama, tai kuri pakepinta ir sumalta. Ją paruošti tikrai nėra sunku. Kanapių sėklas supilkite į keptuvę, ir ant mažos ugnies kepkite iki sėklos pradeda traškėti – šokinėti. Viso kepimo proceso metu, nepamirškite nuolat sėklų maišyti. Toliau sumalkite su kavamale.

Svarbu suprasti, kaip kepinta kanapė , veikia jūsų jauką. Šis komponentas pasižįmi konkrečiomis sąvybėmis, padaro jauką puresnį, labiau kvapnų (kvapnumo sąvybemis pasižymi tik šviežiai kepintos ir sumaltos kanapės), labiau maistingą, labiau riebų. Kas liečia riebumą, tai reiktų įnešti aiškumo. Dalelės aliejaus kyla į viršų, sudarydamos stulpą , kurį žuvys jaučia savo receptoriais. Ar visos šios sąvybės pagerina, ar pablogina jauką, viskas priklauso nuo konkrečių sąlygų.

Kepintų kanapių rekomenduojama dėti 10-20% bendro jauko tūrio. Pabrėžiu, kad jaukas įgautų ryškų ir malonų kvapą, viskas turi būti šviežia. Beja, mokslininkai susintetino kepintų kanapių kvapą, ko pasekoj, dabar galima įsigyti atitinkamą aromatizatorių skystam pavidale.

Jei kalbėti apie jauko mechaniką, tai daug aktyvesnė yra nekepinta, o tik sumalta kanapė. Nors ji ir neturi malonaus kvapo, kaip kepinta, blogiau virškinama žuvų, bet turi didelį plūdrumą, kas suteikia jaukui aktyvumą. Jei jūs įmesite jauko rutulį į vandenį, o jauke bus nekepintų-maltų kanapių, tai tik pradėjus irti rutuliui, pradės kilti sėklų dalelės. Aktyvi žuvis nuo to, eina iš proto ! Tokį aktyvumą žuvis pastebi iš toli, atplaukus ieško valgomų dalelių. Turėkit mintyje, kad smulki žuvis drasesnė ir greitesnė, tad tikėtina, kad jaukinimo taške, ji atsiras pirma. Taigi, jei norite išskirtinai gaudyti stambius egzempliorius, šio priedo nenaudokite !

Jei jums žinoma, kad pasirinktoj žūklės vietoj pagrindinė žuvis kuoja, jos dydis vienodas ir jums reikia kuo greičiau sutraukti didelį kiekį žuvies į jūsų jaukinimo tašką, tai nekepinta, o tik malta kanapė, pats geriausias būdas tai padaryti. Rekomenduoju sumalti ne iki visiškų miltų, kad sukelti vertikalų dalelių judėjimą, matomų dalelių. Optimali šio priedo proporcija turėtų sudaryti 5-15% bendro jauko tūrio.

Dar vienas svarbus momentas,kas liečia maltą kanapę – neišvengiamas jos rūgimas. Praktiškai tai liečia visas grūdines aliejines kultūras. Rūgimo procesas prasideda, iškart,kaip tik oras patenka į sėklos vidų. Netgi firminė, žinomų gamintojų kanapė, apdirbta antioksidantais, supakuota hermetinej pakuotėje, neišsilaiko metų laiko. Naudodami įvairių gamintojų kanape, atkreipkite dėmesį į kvapą, jei jaučiamas nemalonus kvapas, nedėkite į jauką, nes žvejyba bus sugadinta, jaukinimo taškas „užmuštas“. Beja, patarčiau kanapę ne tik pauostyti, bet ir paragauti. Jei paragavus jaučiasi kartumas, net negalvodami išmeskit lauk. Pats patikimiausias būdas, tai pirkti kanapės sėklas ir iš jos pačiam daryti tai ko reikia. Kanapę cielomis sėklomis, galima išlaikyti ilgai.

Dabar pakalbėkime apie virtą kanapę. Virtos kanapės geriausiai pažystamos žvejų, plačiausiai naudojamos. Nežiūrint į tai, kad šiais laikas didžiulis pasirinkimas įvairių masalų ir jauko priedų, virta kanapė neprarado savo vertės. Kaip pavyzdys, vienas iš tituluočiausių žvejų, Bob Nudd ne vieną kart pareiškė, kad pats geriausias skanėstas kuojoms, tai kanapė ! Ir aš galiu jums patvirtinti, kad kanapė „dirba“ ir mūsų vandenyse, nepraščiau nei pas Anglus. Ir tikrai kanapė nebaido žuvies, ir jos nepersotina.

Kanapės sėklos yra gana tvirtos, todėl nors ir yra nestambios, neprieinamos smulkiai žuviai. Realiai virta kanapė veikia nuo 60-80gr žuviai. Tik nereikia galvoti, kad naudojant kanapę, iškart į tašką stos stambi žuvis. Pirmiausiai jos telkinyje turi būti pakankamai. Jei telkinyje dominuoja smulki žuvis, stebūklo tikėtis sunku.

Bet kodel kanapę rekomenduoja naudoti, pirmiausiai kuojoms ? Yra hipotezė , kad kuojos neatsispiria virtoms kanapėms, dėl to, kad šios panašios į mažas kriauklytes, kuriomis jos maitinasi. Yra manoma, kad kanapė geriausiai veikia, kaip vanduo įšyla, nuo liepos iki rugsėjo pabaigos.

Kaip kurios firmos siūlo jau paruošta kanapę, maišeliuose. Bet daleiskim, jos nėra prekyboje. Ka daryti ? Iman įprasta žalia kanapę, pasiimam reikiama kiekį, nuplaunam, užpilam vandeniu ir paliekam mažiausiai parai laiko. Per šį laiką, kanapė turi prisigerti vandens ir nusėsti ant dugno. Toliau verdam ant lėtos ugnies. Verdam tol kol sėkla trūksta, matosi baltas sėklos gemalas, paprastai tai atsitinka po 30min virimo. Visos kanapės sėklos neatsivers, bet kuo daugiau tokiu bus, tuo geriau. Jei pasiruošėm keliems kartams, dalį kanapių užšaldom iki sekancios žvejybos.

Dar vienas įdomus kanapių ruošimo būdas – taip vadinamas „kanapių pienas“. Verdam kanapes, šiuo atveju jų iš anksto, mirkyti nebūtina. Išvirtas susmulkiname su virtuvės kombainu ar blenderiu, ir su gauta mase maišome jauką. Ko pasekoje, kiekviena jauko dalelytė prisigeria-prisisotina kanapės, jaukas tampa maistingas ir papuolęs į vandenį, sudaro kvapnų debesį. Šis būdas gerai išlaiko taške, aktyviai besimaitinančias visas žuvis.

Kaip matote, kanapės panaudojimo būdų yra įvairių, ir kiekvienas iš jų, tam tikroje situacijoje, gali „iššauti“. Žvejodami nuolat eksperimentuokit, taip sužinosite, kuris variantas kokioms sąlygoms tinkamas. Šis supratimas jums duos, nepalyginamai daugiau, nei nei „stebuklingos“ galios firminis jaukas. Bet kurį jauką galima keisti, perdaryti, paimti kitą...Bet kanapei pakaitalo niekada nerasime.