Pradėdamas žodžiu misija, noriu pasakyti, kad tai naujo kelio pradžia, naujų įspūdžių, naujų atradimų, naujų emocijų, naujų ir nepatirtų iššūkių pradžia, pažintis su karpių žūklės subtilybėmis.

Sulaukęs Kibkit klubo prezidento Sauliaus pasiūlymo sudalyvauti, aš iš kart žinojau, kad noriu :) Viduje šis noras jau seniai ruseno, bet vis pritrūkdavo laiko, o gal spyrio į užpakalį :) Bet mano norų neužtenka, pagal numatomą varžybų formatą, reikalingas antras komandos narys. Kam skambinti su pasiūlymu, svarstymų nebuvo. Tai feederio komandos kolega, ne vieno ir, ne dviejų tandemų bendražygis, Martynas Mikelionis, kuriam paskambinus ir trumpai paaiškinus situaciją, netrukus atsakymas buvo TAIP. Atrodytų kaip ir pusė darbo padaryta, bet tai buvo tik ilgo kelio pradžia.

Sekė įrangos, įvairių smulkmenų bei kitų aksesuarų įsigijimas, be  kurių karpių žūklė neįsivaizduojama. Šioje srityje daugiau patirties turintis Martynas man padėjo, tad techniniai klausimai, sklandžiai ir  gan greitai buvo išspresti.

Priėjus prie antro etapo, taktinio pasiruošimo, darėsi gerokai sunkiau. Kuo daugiau giliniesi į taktines karpių gaudymo subtilybes, tuo daugiau neatsakytų klausimų klausimėlių galvelėje lieka :)

Greitai ir lengvai nutarėm, kad gaudysim tik method sistema. Šį gaudymo būdą pasirinkome neatsitiktinai, o dėl šios sistemos universalumo ir varžybų taisyklių, kurios sakė, kad neįskaitinė žuvis tik kuoja. Atrodytų kaip ir viskas paprasta, bet bandant Lietuvoje įsigyti sunkių method šėryklėlių, ši misija tapo ne tokia ir lengva. Išsigelbėjimą radome Vilniuje esančioje Tubertini parduotuvėje, kurioje radome Tubertini method šėryklėlių nuo 40 iki 70gr.

Mūsų tikslas ir visos viltys sudėtos buvo į karpius, bet ruošėmės ir pačiam blogiausiam scenarijui, jei reiktų lipti iš 0, gaudyti baltą žuvį, ta pačia sistema, naudojant gyvus masalus. Kas be ko, gaudant method sistema reikalingas ir jaukas, pasirinkome šį variantą :

Kaip vėliau parodė laikas, su pasirinkimu neapsirikome. Nors scenarijus galėjo būti ir labai blogas, nes prieš varžybas neturėjom galimybės pasidaryti treniruotę, patikrinti jaukų, masalų ir pasirinktos taktikos. Jaukininti ruošėmės daug, kas 2-3h ir visą parą. Mūsų jauko bazę sudarė grūdinės kultūros –šutinti kukurūzai ir kanapės, taip pat nemažas kiekis granuliuotų pašarų, pelečių, boilių. Viso pasiruošę turejom virš 40ltr, kiekis atrodė labai didelis, bet kaip parodė laikas, jis buvo labai tinkamas. Nors ir be treniruotės, bet teoriškai ruošėmės visoms situacijoms, rinkome informaciją internete, padėjo patyrusių karpininkų konsultacijos.

Išsitraukę sektorių, didelių vidinių emocijų neturėjome, kad blogai ar gerai. Viduje degėme tikėjimu ir viltimi, kad įdėjus daug pastangų, nuo mūsų fortūna nenusisuks ir leis susikauti su jo didenybę KARPIU, kurių telkinyje dideleszuvys.lt netrūksta.

2h valandų pasiruošimas nepastebimai greitai prabėgo, kol susinešėm daugybę amunicijos, pasiruošėm įrangą, surišom sistemas ir pasiruošėm jaukinimui, liko vos kelios minutės iki varžybų pradžios.

Jaukinimui pasirinkome du taškus su kietu dugnu, toje pačioje distancijoje, kad patogiau būtų jaukinti, nereiktų nuolat „pernešinėti“ distancijų. Startinis jaukinimas buvo solidus, su tikslu sukoncenntruoti žuvį savo taškuose.

Startas, po 10min keli permetimai kiekvieną kartą tiksliai pernešant žūklės distanciją ant kuoliukų. Nerimas ilgai nekamavo, kaip čia bus J, neilgai trukus pirmas išvažiavimas ir adrenalinas su emocijomis užplūdo visą kūną, kad tik „nenueitų“ . Po keletos minučių kovos, mano pirmasis karpis jau buvo pasiruošęs fotosesijai, kuris kaip vėliau parodė svarstyklės, svėrė beveik 15kg.

Šis karpis susidomėjo mini 10mm boiliuku. Viduje ruseno džiaugsmas, kad taip greitai „išlipome“ iš nulio. Pasinerti į eksperimentus ir bandymus nebuvo kada, nes ant mini boiliukų ir pelečių naudojamų masalui, ramybės nedavė karšiai su karosais, kurie nebuvo mūsų tikslas. Nežinau ar šio telkinio žuvys masalą renkasi pagal spalvą, bet kas žalią, čia viskas labai mėgstama :) Labai mėgstamos karšių ir karosų, nors pavyko suvilioti ir porą karpių, buvo šios peletės:

Norint išvengti šių „smulkių“ žuvyčių, pradėjom eksperimentuoti su stambesniais masalais, dėjom stambias peletes, atsitiktinumo dėka, pabandymui (nors į šį masalą nedėjom vilčių) ant vienos meškerės uždėjau 20mm boilį. Nuo šios akimirkos ir prasidėjo... Po užmetimo praėjus porai minučių, signalizatoriai savo garsu rodė, kad šis maslas kažkam patiko, tuo nustebindamas mus. Pakirtus iš kart buvo aišku, kad tai ne karpis, be didelio vargo ir greitai, krantą pasiekė apie 2kg karosas. Kaip ir minėjau, šis boilis ant kabliuko atsidūrė atsitiktinai, nebuvo tarp masalų favoritų, tad iš užmestų 6 meškerių, buvo tik ant vienos. Po pakartotinio užmetimo praėjus labai trumpam laikui, vėl mūsų nustebimui, signalizatorius rodė, kad šis boilis vėl kažkam patiko. Šį kartą juo susidomėjo karpis. Vėl daug gerų emocijų suteikusi kova, fotosesija ir papildomas svoris protokole.

Pagal mūsų planuotą taktiką, planavome jaukinti nepriklausomai bus kibimai ar ne, kas dvi valandas. Bet po šių pirmų karpių, kurie užkibo per gan trumpą laiką, supratome ,kad jų mūsų jaukintame taške yra ne vienas ir nenorėdami „paleisti“ žuvies, vėl solidžiai pradėjome jaukinti„spombos“ pagalba.

Patikėję naujai atrasto boillio veiksmingumu, ant sistemų keitėme pavadėlius su didesniais kabliukais ir visus kotus užmetėme su šiuo boiliu. Nuo šio momento įvykių eigą atkurti sunkoka, nes tikra žodžio prasme, pas mus su Martynu užvirė darbas, kurį atlikti reikėjo paskubomis. Karpiai kibo kaip pašėlę, vienu metu traukėme abudu, dalindamiesi vienu graibštu, net fotosesijoms nebuvo laiko, nes reikėjo kuo greičiau sverti, užmesti meškeres ir nuolat, be jokio grafiko dašėrinėti, kad nepaleisti žuvies.

Prie šio greito darbo labai prisidėjo Kibkit klubo teisėjai, kurie nespėjus ištraukti žuvies, jau laukdavo su svarstyklėmis, svėrimo procesas visą parą vyko labai sklandžiai ir greitai. Nebuvo laiko nei parūkymams, nei arbatoms, bet su dideliu vidiniu džiaugsmu, „smaginomės“ toliau.

Tiksliai nepasakysiu kelinta ar keliolikta ši žuvytė buvo, bet iš kolegos Martyno pastangų suvaldyti žuvį, supratau, kad tai kažkas neeilinio. Prie kranto privedus karpį, kuris pasirodydavo vandens paviršiuje, matėsi įspūdingo dydžio žuvis, kuri priartėjusi prie graibšto, ne viena ir ne du kartus prašė valo iš ritės. Smagu,
kad ši kova baigėsi mūsų komandos naudai, ir smagu ne vien tik dėl svorio, bet ir dėl Martynui pavykusio pagerint asmeninio rekordo.

Svarstyklės užfiksavo 19.3kg svorį, ko pasekoje dideliu svoriu pasistūmėjome protokole į viršų, kažkas įsirašė nauja asmeninį rekordą, o prie viso to padovanojo šių varžybų didžiausios žuvies trofėjų.

Taip sunkiai, bet tuo pačiu ir labai maloniai beleidžiant laiką, nepastebimai, ir vakaras atėjo. Kaip pagal dienotvarke ir buvo numatytą, visų susirinkusių
dalyvių laukė tik išvirta ir labai skani žuvienė, po kurios užliejo kūna šiluma. Už šį skanų kulinarinį šedevrą nuo Feederfishing.lt komanos didelis AČIŪ Dariui.

Po sočios ir skanios vakarienės, vėl eilinis solidus jaukinimas ir labai greitas kibimas, net nepabaigus jaukinimo sesijos. Eilinė žuvis keliauja link graibšto.

Po šio karpio truputėlis ramybės, kurios jau norėjosi, ir ta galėjome sau leisti, turėdami ženklų pranašumą.

Naktį pasitikome turėdami jau 17 karpių, kurių bendras svoris leido jaustis saugiai. Ramiai besišnekučiojant ir gurkšnojant sutemoj arbatėlę, signalizatoriai
priminė, ko mes čia susirinkę. Tamsoje žuvį privedus prie kranto, niekaip ji nekilo į vandens paviršių, iš šios žuvies elgesio ir stiprios kovos, buvom įsikinę, kad tikrai tai bus ne karpis, labai norėjome šamo, kurių čia ne viena dešimtis plaukioja, plius graži fotoseija būtų buvusi, bet po beveik 10min graibšte pamatėme labai „piktą“ ir kovingą karpiuką, kuris svėrė jei neklystu, nepilnus 7kg.

Po šios žuvytės sekė poros valandų ramybė, o prieš brėkštant, apie 3.30 vėl prasidėjo staigus karpių kibimas, per kurį spėjom ištraukti 4 karpius.

Aktyvus kibimas buvo staigus ir trumpas, danguj prašviesėjus, kibimai liovėsi. Protokole puikavosi jau 22 karpių svoriai, buvo „saugu“ ir ramu. Prašvitus dar
solidžiai pajaukinom, bet karpiai mūsų masalais daugiau nesidomėjo, o jaukinimo taške „stovėjo“ karšiai ir karosiai, kurių gaudymui didelių pastangų mes nedėjome. Leidome sau pasigrožėti, kaip kaimyniniam 11 sektoriuje, kolegos su feederiais bandė sutramdyti karpius. Gaudymas feederiu tokias žuvis, teikė
nerealių emocijų ir kuo kova pasibaigs iki  pat galo būdavo neaišku. Kaimynų didelės pastangos ir tikėjimas davė savo, artėjant varžybų pabaigai, kaimynai gaudantys feederiais sugebėjo ištraukti ne vieną karpį ir paskutinėm minutėmis įsiveržė į pirmą trejetuką, ko pasekoje už savo pastangas buvo apdovanoti trečia vieta.

Atrodytų ilgos ir sunkios varžybos, pralėkė nepastebimai greitai. Jaučiausi be galo laimingas, kad viskas pavyko, nors net susapnuoti apie tokia pabaiga nebūčiau išdrysęs. Įgijau neįkainuojamos patirties nuo pačio žūklės proceso ir iš komandos kolegos Martyno. Dar net nespėjus gryžti namo po 24h trukusio bemiegio maratono, galvoje dėliojau planus, pabandyt vėl susikauti su šiuo galingu vandenų karaliumi – KARPIU. Neabejoju,kad ši aistra jau neišblės ir dar šiemet patirsiu daug ir neišdildomų įspūdžių karpių žūklėje.

Dėkoju Martynui ne tik už pamokas, gerai kartu praleistą laiką, geresnio kompanijono varžybose neįsivaizduoju. Ilgas ir sąžiningas Feederfishing.lt komandos darbas, davė vaisių. Ačiū Kibkit klubui, kuris turi didelę patirtį rengiant įvairius renginius žvejams, už puikų renginį, kurio metu buvo pasirupinta kiekvienu iš mūsų. Dar kartelį ačiū virtuvės šefui Dariui, visai teisėjų brigadai, telkinio šeiminikui Kęstui, kurio dėka Lietuvoj vienintelį tokį žuvingą telkinį turim, ačiū visiems visiems dalyviams už draugišką atmosferą !

Žvejyba tai atgava sielai, žvejokime ir susitiksime žvejybose, iki greito !